Pereiti į pagrindinį turinį

Naujienos

Įdomioji saulės parkų statistika

2022 m. Rugsėjis 08 d.
Naujiena
Įdomioji saulės parkų statistika

Saulės energija jau kurį laiką yra vienas geidžiamiausių atsinaujinančių energijos šaltinių pasaulyje. Todėl visiškai nenuostabu, kad prikaupta nemažai įdomios statistikos, kuria nusprendėme su jumis pasidalinti.

Saulė kas valandą siunčia į Žemę 430 kvintilijonų džaulių energijos. Kas yra kvintilijonas? Prie skaičiaus 430 pridėkite aštuoniolika nulių. Skaičius neįtikėtinai didelis, todėl pasakysime paprasčiau. Saulė kas valandą mums atsiunčia tiek energijos, kiek jos sunaudojame per metus. Vadinasi, tereikia tą energiją pasiimti. 

Skaičiuojama, kad jei kiek mažiau nei 1 %  ūkio paskirties žemės atiduotume saulės elektrinėms įrengti, to užtektų visam žemiečių elektros apetitui patenkinti. Ar Lietuva patenkina savąjį? Toli gražu – Lietuvoje saulės parkai kol kas užima tik 80 ha. Tai yra 0,0012 % mūsų šalies ploto.  Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvos verslai ir gyventojai suvartojo rekordinį elektros energijos kiekį – beveik 12 TWh. Sparčiai investuojame ir plečiame savo saulės parkus, todėl skaičiai ateityje stipriai augs. 

Arizonos valstijoje esanti Juma vadinama saulėčiausia vieta planetoje. Šis miestas kasmet daugiau nei 4 000 valandų (166 dienas) maudosi saulės spinduliuose. Lietuvoje šie skaičiai kuklesni, bet tikrai pakankami. Pavyzdžiui, pajūryje saulėta būna 1840–1900 valandų per metus (daugiau nei 77 saulėtos dienos). Vilniuje – 1 700 valandų arba 70 dienų. Tiesa, svarbu paminėti, kad net debesuotą dieną jėgainė gali pagaminti iki 25 % saulėtą dieną pagaminamos energijos (nes elektrinei svarbu ne karštis, o šviesa). Beje, šiemet daugiausiai energijos prigamino privačios elektrinės Klaipėdoje. 

Saulės modulių efektyvumas išaugo nuo 6 % 1954 metais iki daugiau nei 40 % šiandien. Saulės moduliai efektyviai veikia maždaug 25–30 metų. Palyginimui, saulės jėgainės atsipirkimas su valstybės kompensacija – apytiksliai 4–5 metai. 

Lietuvos saulės parkų bendra galia šiuo metu yra 44,5 MW. Nuo 2015 metų Lietuvos gyventojai ant savo stogų įsirengė daugiau nei 23 tūkstančius  elektrinių. Įsigaliojus teisės aktams, leidžiantiems saulės energiją gaminti nutolusiose elektrinėse, nuo 2019 metų pabaigos saulės parkus įsigijo daugiau nei 6 tūkst. gyventojų. Kol kas mes patys iš saulės pasigaminame sąlyginai nedidelę dalį mums reikalingos elektros energijos, tačiau planuojama, kad 2030 m. pasieksime net 7 % Lietuvos energijos poreikio (net kas trečias namų ūkis energiją gaminsis pats). Manoma, kad iki 2050 m. didžioji pasaulio dalis galėtų gyventi tik iš atsinaujinančių šaltinių, ypač saulės energijos. 

Pirmasis pasaulyje visiems šalies gyventojams prieinamas saulės parkas įrengtas Lietuvoje – šalia Elektrėnų. Jis per savo gyvavimo laiką padės išvengti beveik 19 tūkst. tonų CO2. Beje, Lietuva vos spėja statyti nutolusius saulės parkus – elektrinės juose yra nedelsiant išperkamos. Tai vyksta dėl sutaupomų pinigų (bent 3 kartus mažesnės elektros sąskaitos) ir dėl valstybės paramos, kuria kompensuojama net iki 3 230 EUR elektrinės įsigijimo sąnaudų. 

Jei energiją, pagamintą saulės parkuose, paverstume šiek tiek suprantamesniais ir aiškesniais kasdieniais dydžiais, paaiškėtų, kad kiekvienas sugautas saulės spindulys padeda gyventi tvariau ir ekologiškiau.

Lietuvoje metinės saulės parkuose pagamintos energijos (o jos 2021 m. buvo pagaminta 82 404 MWh) užtenka:

  • 494 426 400 nuvažiuojamų kilometrų elektromobiliu (tai atitinka 12 338 keliones aplink Žemę).    
  • 6 867 033 333 telefonų (iPhone 13 modelio) pakrovimų. Jei krautume telefoną kasdien, šio energijos kiekio užtektų net 18,8 mln. metų.

Toks kiekis energijos leidžia išvengti 18 tūkst. tonų CO2 emisijų. Per metus reikėtų 1 370 396 medžių šiam CO2 kiekiui sugerti. 

Statistika daugiau nei iškalbinga. Saulės energija iš nutolusio saulės parko ne tik padeda sutaupyti elektros sąskaitai, bet taip pat prisideda prie klimato kaitos švelninimo.